Apie motyvaciją

Atnaujinta: 2020 m. lapkričio 16 d.




Tikrai žinome, ką reiškia prarasti motyvaciją mokytis. Grįžti prie tos pačios kalbos po kelis kartus ir vėl nusivilti. Savimi, mokytoju, metodika.


Iš pradžių pakalbėkime apie dalykus, kurie apskritai lemia nusivylimą.


Kai imamės mokytis kalbos, būname pilni energijos – nesvarbu ar tai mums visiškai nauja kalba, ar prie jos grįžtame jau ne pirmą kartą. Tada būname tokios energijos ir motyvacijos bombos, kurioms niekas niekad nepastotų kelio, nes mes greitai greitai ir pasieksim tą savo tikslą.


Tik kažkodėl ima ir pastoja. Patenkame į pačių sau pasispęstus spąstus.


Nebent jūsų tikslas yra labai specifinis, pvz., išmokti 100 žodžių arba pasiruošti darbo pokalbiui, „greitai“ nėra tas žodis, kurį reikėtų įtraukti į savo tikslus ir viltis. Kalbos mokymosi ABC – kalbai „įsigerti“ į mūsų smegenis reikia laiko, todėl žodį „greitai“ apskritai patartina išbraukti iš savo žodyno.


Tik deje, net jei ir žinom šį faktą, mes apie jį pamirštam maždaug sulig periodo „greitai“ pabaiga. Tai kurgi slypi problema?


Gyvenime. Gyvenimas yra toks gyvas, nuolat besikeičiantis dalykas, kuriame vis kažkas atsitinka, kol prioritetai persidėlioja taip, kad nepasiekus užsibrėžto kalbos tikslo greitai, kalbos mokymasis nustumiamas į prioriteto sąrašo galą. Ir čia mokymasis pradeda atrodyti taip:


1. Namų darbus padarau iškart po pamokos arba prieš pat pamoką.

2. Kokie namų darbai? Vos randu laiko dalyvauti pamokose.


Jeigu jums šios situacijos pažįstamos, supraskite vieną labai paprastą tiesą – jeigu kalbos nepaversite kad ir mažulyte kasdienės rutinos dalimi, laikui bėgant ir gyvenimui vis atsitinkant, būsite kelis kartus labiau linkę užduoti sau klausimą, ar verta išvis toliau mokytis.


Maždaug šioje vietoje ir prieiname tą bedugnės kraštą, kur užpuola abejonės dėl progreso, dėl savo gabumų, dėl mokytojo tinkamumo ir visos kitos mintys, kurios sumala į miltus pasitikėjimą savimi ir bet kokį likusį norą mokytis toliau.


TAČIAU. Nepieštume jums tokio tamsaus paveikslo, jeigu nežinotume, kad yra labai paprastas būdas viso to išvengti.


Viskas, ko reikia motyvacijai išlaikyti, tai skirti savo dienoje 10-20 minučių kalbos praktikai ir tą daryti kiekvieną dieną (geriausia – tuo pačiu metu). Ta praktika gali būti bet kas – dalies namų darbų atlikimas, video peržiūra, straipsnių skaitymas, pamokos užrašų pasikartojimas, dainos klausymas.


Tik kur rasti tas 10-20 minučių jau ir taip be proto užimtoje dienoje?


Štai keli pavyzdžiai ir mūsų studentų patirčių, jūs galite modifikuoti pagal save:

  • Skaitau straipsnį arba peržiūriu pamokos užrašus, kol geriu kavą.

  • Klausausi radijo arba podkastų keliaudama į darbą.

  • Kol laukiu (autobuso, priėmime pas gydytoją) naudoju kalbos mokymosi aplikaciją savo išmaniajame.

  • Valgydama pietus žiūriu kokį nors video – serialo seriją arba youtube/ vimeo filmuką.


Jeigu manote, kad niekaip nerasite laiko savo ir taip įtemptame tvarkaraštyje, atsakykite sau į vieną paprastą klausimą: kiek kartų per dieną tikrinatės savo socialinių tinklų paskyras arba žaidžiate žaidimus savo išmaniąjame įrenginyje?


Jeigu jūsų atsakymas yra bet koks skaičius, didesnis už 1, tuomet labai tikėtina, kad galite vieną iš tų kartų skirti kalbos įtvirtinimui.


Kai kurie mokiniai tą laiką mėgsta išskaidyti po 5 minutes kelis kartus per dieną.


Daugybė žmonių praranda motyvaciją, nes namų darbai, pasiruošimas pamokai trunka labai ilgai, tam reikia prisiruošti. O kai kažkam reikia prisiruošti, laikui bėgant tas dalykas, labai tikėtina, taps akmeniu, kurio norėsis atsikratyti. Bet gali būti ir kitaip.


Šią trumpo prisėdimo metodiką galite naudoti ir namų darbams atlikti. Nebūtinai viską turite padaryti per vieną kartą. O dalykai, kurie kartojasi dažnai, įsimena geriau.


Kviečiame pamėginti.