Ką daryti, kai vidinis perfekcionistas labiau kenkia, nei padeda?


Lietuvoje kultūros nulemta, kad dažnas iš mūsų esame pratę būti skatinami per kritiką. Todėl nenuostabu, kad ir patys sau esame ganėtinai kritiški - įsisąmoniname tą kritikos/skatinimo modelį ir patys sau dažniau tariame aštrius žodžius, tikėdami, kad taip padėsime sau siekti daugiau, aukščiau toliau. Bet ar tikrai savikritika yra geriausias būdas norint tobulėti?


Kviečiame atlikti šį testą, kad geriau suprastumėte kaip esate linkę save vertinti ir skatinti.



TESTAS


Ką dažniausiai pagalvojate pasižiūrėję į veidrodį?


A – savo išvaizdą vertinu teigiamai ir netgi pasakau sau komplimentą;

B – savo išvaizdą vertinu normaliai, nei teigiamai, nei neigiamai;

C – dažniausiai atkreipiu dėmesį į tai, kas man užkliūna.


Jeigu pasiekiate kažkokį nedidelį tikslą, pavyzdžiui, sutaisote sugedusią viryklę, susitvarkote namus, išmokstate naujų užsienio kalbos žodžių, jūs:


A – mintyse pagiriu save ir pasidovanoju sau nedidelį atlygį (poilsį prie kavos puodelio,

pusvalandį skaitant mėgstamą knygą ar žurnalą, pokaičio miegą ir pan.);

B – nieko nedarau, juk tai dalis normalios buities, jei pradėsiu už viską save girti ir apsidovanoti, nebus laiko darbų nudirbti;

C – jau galvoju apie kitus, dar neatliktus reikalus.


Savo pasiekimais esu patenkinta(s)


A – visada;

B – nedažnai;

C – niekada.


Man svarbiau, kai mane gerai įvertina:


A – aš pats/pati;

B – kiti.


Per savo gimtadienį:


A – darau tai, kas labiausiai patinka man;

B – darau tai, kas patinka man ir mano artimiesiems;

C – darau tai, kas įprasta ir ko tikisi mano aplinka.


Vaikystėje sulaukdavau daugiau:


A – pagyrų;

B – manau buvo išlaikytas balansas;

C – kritikos.

REZULTATAI


Jeigu į daugumą klausimų atsakėte A, tuomet tikrai suprantate teigiamo savęs vertinimo ir paskatinimo vertę.

Jei dauguma jūsų atsakymų B arba C, greičiausiai esate gana savikritiški ir mažiau linkę save skatinti teigiamai.

Koks gi skirtumas tarp teigiamo skatinimo ir skatinimo per kritiką?

Kritika reiškia, kad visuomet randame savyje neigiamų aspektų, kuriuos reikia ištaisyti. Gebėti kritiškai save vertinti nėra blogai – gebėjimas objektyviai pažvelgti ir įvertinti savo asmenį yra labai vertingas įgūdis. Visai kas kita yra kritikavimas – neigiamas savęs vertinimas, nes dažnai kritikuojamas žmogus pradeda jaustis menkesnis, ne toks pajėgus.


Sulaukus kritikos už negerai atliktą užduotį, kritiškai save vertinantis žmogus geba įsivertinti padarytas klaidas, žinių stoką ar kitus niuansus, kurie lėmė nepatenkinamą rezultatą. Kita vertus, žmogus, kuris yra linkęs perspausti su kritika sau, bus linkęs save kaltinti ir klaidas priskirti savo asmenybei. Deja, tokia kritika dažniau veikia žlugdančiai, tad žmogus praranda viltį kažką pakeisti ir pradeda jaustis aplinkybių auka. Kita vertus, skatindami save, mes keliame savo savivertę, o žmogus, kurio klaidos neišmuša iš vėžių, gali daug objektyviau vertinti savo veiksmus ir rasti būdus tobulėti.


Kaip nebūti sau per griežtiems mokantis kalbos?


Siūlome jums šį paprastą 3 žingsnių būdą:

  1. Periodiškai – kas savaitę, dvi ar mėnesį – užsibrėžkite ir peržvelkite tikslus, kuriuos norite pasiekti. Tikslai turėtų būti nedideli ir nesunkiai apskaičiuojami (išmokti ir gebėti tinkamai panaudoti 10 žodžių ar frazių; peržiūrėti 5 video per savaitę; panaudoti x gramatinę formulę 10-je sakinių).

  2. Juos pasiekus, būtinai save pagirkite ir apdovanokite. Apdovanojimas neturi būti didelis, bet turi būti malonus – pertraukėlė, susitikimas su draugais, nauja rašymo priemonė, bet kas, kas jums suteiks džiaugsmo.

  3. Kartas nuo karto priminkite sau, kad kalbos mokymasis yra procesas. Ir jis nėra trumpas. Jeigu sunku save tuo įtikinti, periodiškai (pvz. kas 4 mėnesius), parašykite sau po laišką angliškai. Po kurio laiko sugrįžkite ir perskaitykite senesnius laiškus. Jie tikrai padės jums pamatyti, kaip patys to nepastebėdami judate į priekį.

O svarbiausia – būkite sau atlaidūs.