Kaip kalbėti angliškai sklandžiai, jei vis skubi
Ką tavo balsas pasako be žodžių
Rugsėjo pabaigoje Dublino Trinity koledžo mokslininkai paskelbė tyrimą apie vadinamąjį „kalbos laikrodį“ – kompiuterinę programą, kuri pagal žmogaus kalbėjimą bando nustatyti jo amžių. Ji analizuoja ne tik žodžius, bet ir kalbėjimo tempą, pauzes, balso toną, žodyno emocinį atspalvį bei kitus kalbos požymius. Tyrime dalyvavo beveik 3 000 žmonių, o rezultatai parodė, kad mūsų kalbėjimas gali atskleisti kur kas daugiau, nei manyta anksčiau: ne tik mūsų amžių, bet ir tam tikrus smegenų sveikatos aspektus (šaltinis).
Kodėl apie tai rašome anglų kalbos mokyklos tinklaraštyje? Nes šis tyrimas primena paprastą dalyką, kurį lengva pamiršti: klausytojas girdi ne tik tai, ką sakai, bet ir tai, kaip tai sakai. Tavo kalbėjimo tempas, pauzės ir balso tonas taip pat perduoda informaciją. O kai kalbame užsienio kalba, būtent dėl šių dalykų dažnai nerimaujame labiausiai.
Kodėl kalbėdami angliškai norime skubėti?
Ar tau pažįstamas jausmas, kai prireikus kalbėti angliškai norisi viską pasakyti kuo greičiau? Tarsi tyla rodytų, kad nemoki kalbos, o pašnekovas tik ir lauktų, kada suklysi. Pradedi kalbėti greičiau, nei spėji apgalvoti savo mintis, o dar nebaigęs sakinio supranti, kad nebežinai, kaip jį užbaigti. Žodis, kurį puikiai žinai ir gal net vartojai daugybę kartų, staiga dingsta iš atminties.
Gimtąja kalba mintis į žodžius verčiame beveik automatiškai. Kalbėdami angliškai turime vienu metu atlikti kur kas daugiau užduočių: išgirsti ir suprasti klausimą, sugalvoti atsakymą, prisiminti tinkamus žodžius, sudėlioti juos į sakinį, pasirūpinti tarimu ir dar suvaldyti jaudulį. Kai skubame, šiam procesui paliekame mažiau laiko, todėl mintis ima strigti, o klaidų daugėja ne vien dėl to, ko nežinome, bet ir dėl to, kad nespėjame pasinaudoti tuo, ką jau mokame.
Prie to prisideda ir įsitikinimas, kad sklandžiai kalbėti reiškia kalbėti greitai. Juk filmuose ir serialuose anglakalbiai dažnai kalba greitai, užtikrintai ir beveik be stabtelėjimų. Tik filmuose kalba parašyta iš anksto, surepetuota ir sumontuota. Gyvame pokalbyje taip niekas nekalba. Gyvas bendravimas yra kur kas mažiau nuspėjamas, todėl natūralu, kad jame pasitaiko pauzių, persigalvojimų ir sakinių, kuriuos tenka pradėti iš naujo.
Ką iš tikrųjų reiškia kalbėti sklandžiai?
Sklandi kalba yra tokia, kurios lengva klausytis ir kuri leidžia pašnekovui sekti tavo mintis. Tau pavyksta išreikšti tai, ką nori pasakyti, nestringant ties kiekvienu žodžiu, o pokalbis gali natūraliai tęstis net tada, kai tenka trumpam sustoti ir pagalvoti. Svarbiausia čia ne tai, kaip greitai kalbi, o tai, kaip sklandžiai pereini nuo vienos minties prie kitos.
Gimtakalbiai taip pat daro pauzes, sako „well…“ ar „let me think“, pradeda sakinį iš naujo ir perfrazuoja tai, ko nepavyko išreikšti iš pirmo karto. Niekas nelaiko jų dėl to prastais kalbėtojais, nes tai natūrali mąstymo garsiai dalis. Pauzė prieš atsakymą gali skambėti kaip apgalvota reakcija, o skubota sakinio pradžia, po kurios seka ilga tyla viduryje minties, dažnai išduoda, kad kalbėtojas bando pasivyti savo paties tempą. Todėl tolygus, šiek tiek lėtesnis kalbėjimas dažnai skamba užtikrinčiau nei greitas, bet trūkčiojantis bendravimas. Be to, norint kalbėti ramiau, nebūtina pirmiausia išmokti daugiau žodžių ar sudėtingesnių gramatikos taisyklių. Svarbu išmokti laisvai naudotis tuo, ką jau žinai, o tam reikia ne tik kalbos žinių, bet ir praktikos, kuri padėtų jas pritaikyti realiame pokalbyje.
Ką gali išbandyti jau kitame pokalbyje?
Kitą kartą, kai teks kalbėti angliškai, pabandyk atkreipti dėmesį į kelis dalykus, kurie gali padėti išlaikyti ramesnį tempą ir aiškiau išreikšti savo mintis.
Pradėk lėčiau, nei norisi. Pirmasis sakinys dažnai užduoda viso pokalbio tempą, todėl, jei pradėsi ramiai ir neskubėsi užpildyti kiekvienos tylos akimirkos, bus lengviau išlaikyti tokį patį ritmą ir toliau.
Leisk sau padaryti pauzę prieš atsakant. Kelios sekundės tylos tau gali atrodyti kaip amžinybė, ypač kai jaudiniesi dėl savo anglų kalbos, tačiau pašnekovui tai yra visiškai įprasta pokalbio dalis.
Rinkis trumpesnius sakinius, kai mintis tampa sudėtinga. Skubėti dažnai pradedame todėl, kad norime iš karto suformuluoti ilgą ir sudėtingą sakinį, nors dviem paprastesniais sakiniais tą pačią mintį galima išreikšti aiškiau ir neprarandant pokalbio ritmo.
Atkreipk dėmesį į tai, kaip kalba kiti žmonės. Klausyk ne tik filmų ar serialų, bet ir tikrų pokalbių, interviu bei tinklalaidžių, pastebėsi, kiek daug pauzių, nebaigtų sakinių ir minčių performulavimo pasitaiko net tarp patyrusių kalbėtojų.
Visa tai skamba paprastai, tačiau suprasti, ką reikėtų daryti, ir iš tikrųjų tai pritaikyti kalbant yra du skirtingi dalykai. Gali žinoti, kad nereikia skubėti, ir vis tiek paspartinti tempą vos tik pajutęs įtampą ar išgirdęs netikėtą klausimą. Gebėjimas kalbėti ramiau atsiranda praktikuojantis su kitais žmonėmis, kai nežinai, ką jie pasakys toliau, ir turi išmokti reaguoti į pokalbį tokį, koks jis vyksta.
Kur tai išbandyti?
„Kalbos laikrodis“ galbūt galėtų pagal tavo balsą nuspėti tavo amžių, tačiau mokantis anglų kalbos tavo kalbėjimo tempas ir pauzės pirmiausia primena, kad sklandumas neatsiranda vien iš teorinių žinių. Jis formuojasi tada, kai turi galimybę kalbėti, išgirsti kitų žmonių reakcijas, ieškoti tinkamų žodžių ir pamažu įgyti daugiau pasitikėjimo savo gebėjimu susikalbėti.
Jei nori išbandyti, ką reiškia kalbėti angliškai neskubant ir nebijant kiekvienos pauzės, prisijunk prie atviro Pokalbių klubo susitikimo spalio 22 d., ketvirtadienį, 18:00 val. Iš anksto ruoštis ar mokytis nereikia: tiesiog ateik, kalbėk, klausykis kitų ir leisk pokalbiui vykti natūraliai. Tai paskutinis atviras susitikimas šiais metais.
Komentarai