Kodėl anglų kalba kartais atrodo „ne tavo“

Daugelis žmonių, kurie gana gerai moka anglų kalbą, pasakoja apie keistą, sunkiai paaiškinamą jausmą, kai atrodo, kad supranti, ką girdi, gali perskaityti sudėtingą tekstą anglų kalba, netgi parašyti tvarkingą laišką, tačiau kalbėdami jie vis tiek jaučiasi tarsi ir ne visai savimi. Balsas skamba kitaip, mintys - paprastesnės; humoro jausmas, spontaniškumas, ironija - visai tai tarsi pasilieka gimtojoje kalboje. Dažnai tai įvardijama labai paprastai: „Man trūksta pasitikėjimo savimi.“

Kalba nėra tik įrankis

Mes dažnai kalbame apie kalbą kaip apie funkciją: perduoti informaciją, susikalbėti, pasakyti tai, ko reikia, tačiau gimtojoje kalboje mes darome kur kas daugiau:

•         signalizuojame santykį

•         kuriame atstumą arba artumą

•         leidžiame sau būti ne iki galo aiškūs

•         kalbame „tarp eilučių“

Visa tai sudaro tai, ką galėtume vadinti kalbine tapatybe. Anglų kalboje ši tapatybė dar tik formuojasi, todėl nenuostabu, kad žmogus gali jaustis „ne toks“, nors objektyviai kalba gana gerai.

Kodėl suaugusiems tai ypač jautru

Vaikai kalbos mokosi tuo pat metu, kai formuojasi jų tapatybė, o suaugusieji - jau turėdami tvirtą tapatybę, todėl mokantis naujos kalbos atsiranda vidinė įtampa:

•         kas aš esu šioje kalboje?

•         ar galiu būti ironiškas?

•         ar galiu kalbėti netiksliai, bet likti savimi?

  
  

Dažnai atsakymas būna neigiamas, bent jau iš pradžių. Tuomet atsiranda savikontrolė. Kalbėjimas pasidaro atsargus, balsa tampa tylesnis. Ir tai nėra žinių klausimas.

Kodėl daugiau žodyno to neišsprendžia

Kai jaučiamės nepatogiai kalbėdami, dažnas sprendimas - mokytis dar daugiau:

•         daugiau žodžių

•         sudėtingesnių struktūrų

•         tikslesnių formuluočių

  
  

Tai suteikia saugumo jausmą, bet ne visada keičia situaciją, nes problema dažnai slypi ne tame, ką sakome, o kaip jaučiamės tai sakydami. Kalbinė tapatybė nesusiformuoja vien mokantis. Ji formuojasi per patirtį.

Kaip atsiranda „savas“ balsas užsienio kalboje

Žmonės dažnai nustemba pastebėję, kad jų anglų kalba skamba visiškai kitaip skirtingose situacijose. Vienur - įtemptai ir formaliai, o kitur - gyviau, paprasčiau, laisviau. Tai svarbi užuomina. „Savitas“ balsas neatsiranda tiesiog vieną dieną. Jis išryškėja skirtinguose kontekstuose, kur:

•         leidžiama klysti

•         nereikia kalbėti „gražiai“ ir/ar taisyklingai

•         yra laiko sureaguoti

  
  

Būtent todėl vieniems žmonėms toks lūžis įvyksta gyvuose pokalbiuose su kitais - ten, kur atsiranda ritmas, pertraukos, reagavimas į kitą žmogų.

Kitiems jis ateina ramiai beipraktikuojant individualiai ir savo tempu, kai galima kalbėti be žvilgsnių, be spaudimo, tiesiog bandant išgirsti savo balsą.

Nei vienas šių būdų nėra geresnis, tiesiog skirting žmonės į „save“ užsienio kalboje atkeliauja skirtingais keliais.

Grupė ar individualiai - tai ne pasirinkimas „teisinga / neteisinga“

Gyva grupė leidžia:

•         patirti realų pokalbio tempą

•         priprasti prie pertraukimų

•         pajusti, kad netobula kalba vis tiek veikia

•         mokytis iš kitų klaidų

  
  

Tai dažnai padeda tiems, kas jau moka daug, bet niekada neturėjo saugaus gyvo konteksto, kur galėtų kalbėti. Tuo tarpu individuali, ramesnė praktika leidžia:

•         kalbėti lėčiau

•         mąstyti garsiai

•         išgirsti savo balsą be išorinio spaudimo

  
  

Tai ypač svarbu tiems, kam kalbėjimas pirmiausia vyksta viduje, o tik paskui - socialiai.

Abi šios patirtys suteikia prieigą prie to paties dalyko: ne tiek kalbos žinių, kiek santykio su savimi užsienio kalboje.

Kalbėjimas kaip buvimas, ne atlikimas

Vienas svarbiausių lūžių įvyksta tada, kai kalbėjimas nustoja būti pasirodymu. Kai nebereikia:

•         pasirodyti protinga/-u

•         kalbėti taisyklingai

•         įrodyti, kad „moki“

  
  

Tada atsiranda galimybė tiesiog būti pokalbyje. Paradoksalu, bet būtent tada kalba dažnai tampa:

•         tikslesnė

•         gyvesnė

•         artimesnė „tikram“ balsui

  
  

Pabaigai

Jei kalbant anglų kalba kartais jauti, kad tai ne visai tu - tai ženklas, kad tavo kalbinė tapatybė dar formuojasi. Tai procesas, kuris vyksta ne per taisyklių įsisavinimą, o per patirtį, laiką ir saugius kontekstus. Būtent ten kalba pamažu tampa ne tik suprantama, bet ir sava.

Jei smalsu, kaip jaustumeisi gyvame pokalbyje grupėje, kviečiame prisijungti prie nemokamo Pokalbių klubo susitikimo sausio 15 d. 19:00.

👉 Registruotis čia

O jei šiuo metu labiau norisi ramesnės, individualios praktikos, Voice Chats gali būti priimtinesnis būdas pradėti.